Search Results for: "gyvenimo trukmė"
Lemtingi gyvenimo sprendimai, kaip santuoka, skyrybos, vaikų gimdymas ar studijos universitete, gali būti paveikti nesąmoningo žmonių įsivaizdavimo, kiek ilgai jie gyvens, rodo Kanadoje atliktas tyrimas.
„Gyvenimo trukmė gali lemti visus pagrindinius sprendimus”, – sako dr. Danielius Krupas (Daniel Krupp) iš Kvinso universiteto.
Pasak jo, žmonės, labiau tikintys, kad gyvens ilgai, yra linkę daugiau laiko investuoti į savo išsilavinimą. Tie, kurie mano, kad jų gyvenimo trukmė nebus ilga, paprastai apsisprendžia anksčiau susituokti, anksčiau susilaukti vaikų arba dažniau renkasi likti su esamu partneriu nei skirtis.
Sunku pasakyti, ar žmogus gyvens ilgai, tačiau yra daug neįsisąmonintų gyvenimo trukmės užuominų, pasakančių žmogaus lūkesčius. Žmogaus gyvenimo lūkesčius paveikia tokie dalykai, kaip jo sveikata, ar rizikingas jo darbas, senelių gyvenimo trukmė, šeimos ligos istorijos.
Evoliucinės teorijos pakraipa, žinoma kaip gyvenimo istorijos teorija, teigia, kad gyvenimo trukmės suvokimas padeda žmonėms apsispręsti priimant svarbiausius gyvenimo sprendimus.
Dr. D. Krupas tyrimą atlikto remdamasis Kanados statistikos departamento duomenimis apie šalies gyventojus. Tyrimo rezultatus paskelbė žurnalo „Archives of Sexual Behaviour” interneto svetainė.
Remiantis naujausiu tyrimu, tikimybė, jog dukart per mėnesį vaistus nuo nemigos vartojantys žmonės mirs anksčiau laiko, yra keturis kartus didesnė, praneša „telegraph.co.uk”.
Mokslininkai įspėjo, jog šios tyrimo išvados sukėlė didelį susirūpinimą dėl vaistų nuo nemigos saugumo. Pasak jų, žmonės vietoj to turėtų apsvarstyti gydymą terapija.
Beveik penkis kartus labiau tikėtina, jog dažniausiai išrašomų receptinių vaistų didesnes dozes vartojantys žmonės mirs. Be to, tikimybė susirgti vėžiu padidėja triskart.
Žurnale „BML Open” paskelbtame tyrime dalyvavo 10 tūkst. 500 žmonių, vartojančių įvairius vaistus nuo nemigos. Mokslininkai palygino šių žmonių sveikatos būklę su tais, kurie nevartoja vaistų, tačiau jų gyvenimo būdai ir sveikata panašūs.
Šešis kartus labiau tikėtina, jog didesnes temazepamo, kurio 2010-aisiais Didžiojoje Britanijoje buvo išrašyta 2,8 mln. kartų, dozes vartojantys žmonės mirs per ateinančius 2,5 metų.
Dažniausiai zolpidemą vartojančių žmonių mirties tikimybė yra 5,7 karto didesnė.
Be to, nustatyta, jog vaistai nuo nemigos gali sukelti depresiją ir susilpninti vairavimo įgūdžius.
Nemiga dažniausiai kamuoja moteris ir vyresnio amžiaus žmones.
Pasak tyrimą atlikusių mokslininkų, valdžia turėtų pasinaudoti šiomis išvadomis ir nustatyti, ar net nedidelių dozių vaistų nuo nemigos vartojimas yra saugus.
Mokslininkai teigia, jog tokių vaistų vartojimas gali būti susijęs su 320-507 tūkst. mirties atvejų JAV.
Kiekvienais metais Europoje didelis oro užterštumas sukelia 310 tūkstančių ankstyvų žmonių mirčių. Europos Komisijos atlikti paskaičiavimai parodė, kad Europos Sąjungos šalyse oro tarša sutrumpina gyvenimo trukmę vidutiniškai devyniais mėnesiais.
Vien Didžiojoje Britanijoje per metus prasta oro kokybė sukelia daugiau nei 32 tūkstančius priešlaikinių mirčių.
Ekspertų teigimu, šiuos skaičius būtų galima gerokai sumažinti, jei būtų imtasi visų galimų priemonių, siekiant sumažinti oro užterštumą.
Statistika rodo, kad vidutiniškai kiekvienas europietis per metus pasiima pusę darbo dienos dėl ligų, susijusių su oro tarša. Ekonomikai kasmet tai kainuoja apie 80 milijardų eurų.
Kietosios dalelės prasiskverbia į kvėpavimo audinius ar net į kraują ir taip sukelia įvairias ligas.
Ataskaitoje teigiama, kad blogiausia situacija yra Beniliukso šalyse, Šiaurės Italijoje, Lenkijoje bei Vengrijoje.
Blogiausia situacija su „prarasta“ gyvenimo trukme yra Belgijoje, kur vidutiniškai prarandama 13,6 mėn. bei Nyderlanduose – 12,7 mėn. Suomiai kenčia mažiausiai – jie vidutiniškai netenka tik 3,1 mėn., o airiai – 3,9 mėn.
Mokslininkų tyrimai rodo, kad oro užterštumas sukelia šias ligas:
Viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip bronchitas, plaučių uždegimas;
Akių, nosies ir gerklės sudirginimą;
Kvėpavimo takų ligų paūmėjimą;
Kvėpavimo sunkumą;
Galvos skausmą, pykinimą, alergines reakcijas.
Ilgalaikio poveikio pasekmės:
Lėtinės kvėpavimo takų ligos;
Plaučių vėžys;
Širdies ligos;
Plaučių funkcijos sumažėjimas;
Astmos priepuoliai;
Smegenų, nervų sistemos, kepenų ir inkstų pažeidimai.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, sumažinus oro taršą 50 proc., sergamumas vėžiu ir kvėpavimo sistemos ligomis sumažėtų 20–30 proc., o kraujotakos sistemos ligomis – apie 10 proc.
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, miesto rūkų atveju stebimi ūmūs sveikatos sutrikimai: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai: peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei sunkus kvėpavimas. Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis pastebimi ligų paūmėjimo atvejai – astmos priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai. Didesnė tikimybė kietosioms dalelėms pasiekti plaučius atsiranda kvėpuojant per burną, sportuojant, ypač lauke, tad padidėjus oro taršai būtina atsisakyti sportinių užsiėmimų lauke.
Nyderlanduose atliktas ilgalaikis tyrimas, kuriame aktyviai dalyvavo daugiau nei 4000 vaikų, parodė, kad vaikams, gyvenantiems šalia judrių kelių, gresia didesnė kvėpavimo takų ligų, tokių kaip astma, švokštimas, ausų, nosies ir gerklės infekcijos, išsivystymo rizika.
Jeigu jūsų kvėpavimo takai jautrūs, oro teršalų poveikis gali sukelti astmos priepuolį ir kosulį, švokštimą, krūtinės skausmus.
Ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti?
Yra keletas būdų, kuriuos pasitelkę kiekvienas galie prisidėti prie oro taršos mažinimo:
„Meilė automobiliui“. Geriausia būtų jį naudoti kuo rečiau. Jei jau sunku išsiversti be automobilio, naudoti jį kaip transporto priemonę nuvykti iš taško A į tašką B, o ne pasivažinėjimams po miestą. Geriausia būtų įsigyti kuo mažiau aplinką teršiantį automobilį.
Rinkitės alternatyvias transporto priemones: dviratis, troleibusai, autobusai, traukiniai ar tiesiog eikite pėsčiomis.
Pasodinkite medžių: medžiai valo orą.
Mažinkite energijos vartojimą. Nepalikite įjungtų elektros lempučių ar buities prietaisų.
Rinkitės vietinius produktus (pvz.,vaisius, daržoves, sūrį), kad mažėtų krovinių gabenimas transportu.
Savo sode nedekite laužų, kai oro taršos lygis yra aukštas. Niekada nedeginkite buitinių atliekų, ypač plastiko ir gumos.
Namuose pasistenkite nenaudoti įvairių aerozolių ir dezodorantų.
Pasistenkite nesportuoti lauke, kuomet būna didelis oro užterštumas.
Raginkite savo politikus imtis priemonių oro taršai mažinti.
Greitai važiuoti dviračiu yra sveikiau nei lėtai minti pedalus, parodė Danijoje atliktas tyrimas. Remiantis jo rezultatais, greitai ir intensyviai dviračiu važinėjantys vyrai gyvena 5,3 metus, o vidutiniu tempu – 2,9 metus ilgiau nei lėtai važiuojantys stipriosios lyties atstovai.
Tarp moterų šie skaičiai yra atitinkamai 3,9 ir 2,2 metai. Tyrimo rezultatai pristatyti Europos kardiologų draugijos suvažiavime Paryžiuje.
„Mūsų tyrimas rodo, kad didesnė kasdieninio fizinio aktyvumo dalis laisvalaikiu turėtų būti intensyvi. Tačiau žmogus turi pats įvertinti, kas jam reiškia intensyvu”, – sakė Pėteris Šnoras (Peter Schnor) iš Bispebjergo universitetinės ligoninės Kopenhagoje.
Ankstesni tyrimai dėl greito ėjimo ir bėgimo parodė panašius rezultatus.
Kanados mokslininkai iš Karletono universiteto po 14 metų trukusių senyvo amžiaus gyventojų tyrimų nustatė, kad gyvi išliko tie žmonės, kurie sakė, jog turi tam tikrą gyvenimo tikslą.
Filmuose veikėjai būna geri arba blogi. Be pastarųjų nebūtų intrigos, konflikto, o ir geriesiems nejaustume tokių didelių simpatijų. Tačiau gali būti ir kitaip: kai charakteriai pernelyg tikri ir žmogiški, kad juos skirstytum į teigiamus ir neigiamus. Juos sunku pamilti ar imti jų nekęsti, paprasčiau – pasistengti suprasti. Būtent tokioje situacijoje atsidurtumėte žiūrėdami JAV nepriklausomo kino krikštatėviu vadinamo – režisieriaus Johno Cassaveteso – filmą „Paveikta moteris“ (Woman Under The Influence, 1974).
Atsikratyti priklausomybės nuo nikotino sunku. Tą žino kiekvienas, cigaretėms paaukojęs ne vienerius savo gyvenimo metus. Kuo didesnis “stažas” – tuo sunkiau. Ir tik po daugelio metų susimąstome, kaip gi nuo 1 cigaretės per savaitę perėjome prie pakelio per dieną?
Ar galėjote pagalvoti, kad vyrams geriausias seksas yra 50-60 gyvenimo metais? Kokia penio forma yra ideali? Ar yra ryšys tarp bučinių ir spermos kiekio? Apie ką vyrai svajoja? Vokietijos laikraštis „Bild.de“ pateikė faktų iš vyrų seksualinio gyvenimo.
Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje yra žemiausias pragyvenimo lygis tarp pirmaujančių Vakarų Europos šalių, skelbia Britanijos vartotojų rinkos tyrimus atliekanti kompanija uSwitch.com, kuria remiasi „Sky News“.
Tyrimas atliktas dešimtyje stambiausių Vakarų Europos šalių. Buvo atsižvelgiama į tokius veiksnius kaip pajamų lygis, mokesčių našta, infliacija, pensinis amžiaus ir gyvenimo trukmė, socialinis aprūpinimas ir net oro sąlygos.
Lyderėmis sąraše vėl tapo Ispanija ir Prancūzija. Jungtinė Karalystė yra priešpaskutinėje vietoje. Ypač blogi yra Britanijos pajamų neišskaičius mokesčių (šiek tiek daugiau nei 37 tūkst. svarų sterlingų per metus statistiniam namų ūkiui) ir pensinio amžiaus (63 metai) rodikliai.
Paskutinėje vietoje yra Airija, kuri nusileido Britanijai pagal saulėtų dienų skaičių ir valstybės išlaidas socialinėms reikmėms.
„Praėjusiais metais mes, palyginti su mūsų kaimynais Europoje, gyvenome blogai, tačiau turtingai, o šiais metais gyvename blogai ir vargingai“, – konstatavo uSwitch.com atstovė Ana Robinson (Ann Robinson). Jos teigimu, „daugelyje šalių žmonės dirba, kad gyventų. O Jungtinėje Karalystėje žmonės gyvena, kad dirbtų.“
„Mes dirbame stropiau, mažiau ilsimės ir išeiname į pensiją vėliau nei daugelis europiečių. Tačiau brangus pragyvenimas darbą padaro būtinybe, o ne pasirinkimu“, – sakė uSwitch.com atstovė.
Neurotiška taksi vairuotoja Li Mi nuolat kartoja tam tikrus skaičius, garsiai mąsto apie formules ir užduoda keistus klausimus savo keleiviams.…